STRAIPSNIAI

Gyvendami Lietuvoje savo būstą šildome beveik šešis mėnesius. Be to, vakarais mėgstame pasėdėti prie židinio, kuriame linksmai spragsi degdamos malkos. Gan populiarus būsto šildymas skysto kuro arba dujiniais katilais. Šiuolaikinių technologijų laikais atsiranda ir kitų būsto šildymo būdų. Panaudojama saulės, žemės gelmių energija, gaminamos granulės, įvairūs biomasės briketai. Tačiau vieni šildymo būdai brangūs, neįperkami, kiti nepatogūs. Populiariausi vis dėlto lieka tradiciniai kieto kuro katilai. Tad patariame rinktis idealiausią variantą iš šių patikimų, ekonomiškų, pigių ketinių ir plieninių katilų.

Viadrus Hercules U22 katilai

Viadrus Hercules U22 universalus kieto kuro ketinis katilas patikrintas daugiau kaip 500 000 europos vartotojų. Skirtas naudoti priverstinėse ir gravitacinėse vandens šildymo sistemose. Universalumas pasižymi nesunkia galimybe perdaryti kieto kuro katilą kito tipo kuro rūšiai (katilo versijos P ir N). Katilo šilumokaitis pasižymi išskirtiniu ilgaamžiškumu ir žemais reikalavimais kamino traukai. Paprastas aptarnavimas - valdymo elementus sudaro traukos sklendė ir traukos termostatinis reguliatorius, kuris valdo orą padavimą į katilą. Padidinta pakrovimo anga suteikia galimybę pakrauti stambesnes malkas. Visi šie sekcijiniai katilai atitinka reikalavimus gyvenamųjų namų, parduotuvių, mokyklų ir tt. apšildymui. Kieto kuro katilas Viadrus U22 skirtas centrinio šildymo sistemoms su priverstine cirkuliacija ir slėgiu iki 4bar. Gamykloje katilas yra išbandomas 8 bar bandomuoju slėgiu.

Katilo Viadrus U22 privalumai :

Katilo Viadrus U22 konstrukcija:


ATMOS D 15, D 20 katilai

   Čekiški kieto kuro katilai Atmos D15 ir D20 skirti privačių namų, kotedžų, sodybų ir kitų nedidelių patalpų šildymui. Katilai pritaikyti kūrenti malkomis, pjuvenų ir durpių briketais. Malkos turi būti sausos (12 – 20 % drėgmės). Nedžiovinta mediena blogai dega, išsiskiria daug dūmų, trumpina katilo eksploatacijos laiką. Galima naudoti ir didelių gabaritų medieną, tačiau naudojant ją sumažės maksimali galia, bet degimo laikas bus ilgesnis. Birias medžio atliekas galima naudoti tik mažais kiekiais kartu su malkomis, maksimaliai 10 % užkrovos tūrio.

  Šie katilai veikia tiesioginio degimo principu. Jie neturi ventiliatoriaus. Atmos D15 ir D 20  -  tai  apatinio degimo šildymo katilai ir yra montuojami šildymo sistemose su priverstine ir gravitacine cirkuliacija. Katile D20 sumontuotas avarinio aušinimo gyvatukas, apsaugantis sistemą nuo užvirimo.

      Katilai pagaminti iš 3-6 mm kokybiško plieno, o katilo degimo kamera išklota šamoto plytomis. Tai užtikrina idealų kuro deginimą ir minimalų išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį. Kuro įkrova didelė,patogi. Malkų įkrovos apačioje yra stumdomos grotelės, atliekančios dvi funkcijas - oro padavimas į degimo kamerą ir patogus savaiminis pelenų išsivalymas. Šildymo katilo galingumas ir degimo procesas reguliuojamas FR 124 traukos reguliatoriumi, kuris valdo oro padavimo sklendę galinėje katilo pusėje.

  ATMOS D15 ir D 20 katilų privalumas – aukšta gaminio kokybė, talpi kuro įkrova, nesudėtinga priežiūra.


ATMOS dujų generaciniai katilai

Kodėl verta rinktis Atmos katilą?   Pliusai ir ypatybės..

Tai yra pagrindinis klausimas visiems pirkėjams, kurie galvoja įsigyti Atmos katilus ir montuotojams, kurie pajungia Atmos katilus. Techniniu požiūriu, Atmos dujiniai generaciniai katilai yra pranašesni už įprastus klasikininio degimo, tradicinius katilus keletu savybių.

Didelis naudingumo koeficientas: 81-89% katilui veikiant nuo 30 iki 100% galingumu, visą Atmos katilo tarnavimo laiką (Palyginimui senesnių, klasikinių katilų realus efektyvumas yra apie 70%, kurie yra pagaminti iš ketaus arba plieno ir jų reguliavimas yra pakankamai ribotas). Didesnis naudingumas yra pasiekiamas dujų generaciniuose katiluose Atmos, vidutiniškai apie 15%. Tai puikiai padeda sutaupyti kuro sanaudas per metus apie 20%, lyginant su senesnės konstrukcijos katilais.

Ekologiška eksploatacija. Dėl savo konstrukcijos, Atmos dujų generacinių katilų tarša yra maža. Atmos gavo prekės ženklą ,,Ekologiškai pageidautinas produktas“, katilas atitinka visus Europos Sąjungoje nustatytus taršos reikalavimus ir yra draugiškas aplinkai. Atmos katilai taip pat buvo apdovanoti ,,Ekologiškai draugiško produkto“ etikete.

Patogus šildymas ir lengva eksploatacija. Dėl savo didelio efektyvumo, kurą į Atmos katilą reikia įdėti 2-3 kartus per parą.  Atmos katile yra didelė pakura, į katilą telpa didelės malkos- tai taupo laiką ir pinigus, nereikia papildomai smulkinti malkas. Katiluose su maža pakura dedamos malkos būna mažesnės, ko pasekoje, kuras sudega greičiau.

Viena iš pagrindinių Atmos katilų naujovė yra ištraukiamasis ventiliatorius, kuris apsaugo nuo rūkimo. Kitas Atmos dujų generacinių katilų privalumas yra tai, kad jis turi groteles, kurios lengvai leidžia pašalinti pelenus. Tai reiškia, kad nereikia dažnai išimti pelenų. Valymas yra kitas teigiamas Atmos katilų bruožas. Katilą užtenka valyti kartą per savaitę. Dėka ištraukiamo ventiliatoriaus, katile būna nedaug nešvarumų.


Katilas Atmos AC25, AC35s

Katilai Atmos turi kuro užpylimo kamerą, kurios apatinėje dalyje sumontuotas užpatentuotas vartomas ketinis segmentų mechanizmas su antrinio oro padavimo angomis. Po ja esanti kuro galutinio sudeginimo kamera išklota fasoninėmis keraminėmis pakuromis optimaliam katile esančio kuro sudeginimui. Galinėje katilo korpuso dalyje yra vertikalus dūmų kanalas su viršutinėje jo dalyje sumontuota užkūrimo sklende. Viršutinėje dūmų kanalo dalyje yra dūmtraukio vamzdis skirtas katilo sujungimui su kaminu, po kuriuo sumontuotas ištraukiamasis  ventiliatorius.  Iš  katilo Atmos  galinės  pusės  yra  pirminio  ir  antrinio  oro padavimo  kanalai  su  reguliuojama sklende,  kurią  valdo  traukos  reguliatorius  FR  124.  Pirminis  ir  antrinis   oras yra  užkaitinamas  iki  aukštos temperatūros, tam kad būtų pasiektas didelis katilo efektyvumas ir kokybiškas kuro sudeginimas.

Katiluose  sumontuota  kontrolės  ir  reguliavimo  sistema,  kuri  įgalina  palaikyti  užduotą  šildymo sistemos vandens temperatūrą, užtikrina saugų ir ekonomišką katilo darbą. Katilai  Atmos sukonstruoti  anglių,  briketų  ir medienos  deginimui  dujų generavimo principu. Viršutinėje degimo kameroje iš  kuro  išskiriamos  dujos, kurios  sudeginamos  apatinėje  kameroje.  Degimo  procesas  reguliuojamas oro įpūtimu į degimo kamerą. Šio tipo katilų privalumai:

Minimali grįžtamo vandens temperatūra katilo eksploatacijos metu turi būti ne mažesnė kaip 65° C

Darbinė vandens temperatūra katile turi būti 80 – 90° C

Katiluose  Atmos AC25, Atmos AC35S degimo  procesas  vyksta  aukštose  temperatūrose  generuojant  dujas.  Taip  yra  taupomas  kuras  ir išlaikomas ekologiškas katilo darbo procesas. Katilai naudoja išanksto iki aukštos temperatūros įkaitintą pirminį ir antrinį  orą,  o  tai  reiškia,  kad  degimo  procesas  pasižymi  karšta,  stabilia  ir  pastovios  kokybės  liepsna.  Vartomi vamzdiniai  segmentai  įgalina  lengvai  pašalinti  pelenus  katilo  darbo  metu, kas  leidžia  išlaikyti  katilo galingumą nepakitusį viso jo darbo laikotarpiu. Anglis ir medieną galima kūrenti atskirai arba kartu. Katiluose  yra sumontuotas ištraukiamasis ventiliatorius, kuris sumažina dūmų  patekimą į patalpą, kai katilo darbo metu į jį yra dedamas kuras. Taip pat visuose katiluose yra įmontuotas avarinio aušinimo gyvatukas.


Kieto kurokatilas„Solitherm“

      „Solitherm“ – ekonomiškas kieto kuro ketinis katilas, pagamintas „Caldera Heating Group“.

 Tai visiškai naujos konstrukcijos ketaus katilas, skirtas ekonomiškam ir aplinkai nekenksmingam individualių namų arba mažų įmonių apšildymui.

      Katilo korpusui panaudojus EN-GJL 200 markės pilkąjį ketų ir lanksčią liejimo technologiją, „Solitherm“ tapo atspariu korozijai, kuri galėtų kilti dėl lėto grįžtančio vandens srauto, žemos degimo dujų temperatūros bei padidinto pakraunamo kuro drėgnumo. Abi priekinės durelės padengtos 20 mm storio specialiu liejimo keramikos pluošto sluoksniu, iki minimumo sumažinančiu šilumos nuostolius. Katilo korpusas tvirtai apjuostas 50 mm storio stiklo vatos sluoksniu. Dėl tvirtos liejinio konstrukcijos „Solitherm“ katilus galima kūrenti koksu, medienos trinkelėmis, rusvąja anglimi ir lignitu. Kūrykla erdvi, su plačiomis durelėmis. Didesnis pakraunamo kuro kiekis užtikrina ilgesnį degimo laikotarpį. „Caldera“ konstrukcija užtikrina puikų sūkurinį srautą degimo dujų kanaluose ir padidintą šilumos perdavimo santykį. Dėl to vidutinis katilo našumas viršija 75 %, išpildydamas naujausių standartų reikalavimus. Ketaus liejinio sekcijų paviršiuje suformuotos briaunos užtikrina aukštą šilumos perdavimo santykį. Vandeniu aušinamos kūryklos pagrindo grotelės užtikrina greitą įšilimą ir energijos taupymą.

       Katilo „Solitherm“ privalumai - patogi priežiūra ir eksploatacija, erdvi kūryklos kamera, ilgesni kuro įkrovos intervalai, sumažintas teršalų išmetimas, mažas pelenų kiekis, eksploatacinis ilgaamžiškumas, greitas įšilimas ir energijos taupymas.


Kieto kuro katilas ,,Žvakė ‘‘

      Kietojo kuro katilas "Žvakė" skirtas individualių gyvenamųjų bei pramoninių patalpų šildymui.Cilindro formos katilas kūrenamas malkomis arba malkų ir biokuro mišiniais (pjuvenų granulėmis bei briketais, durpių briketais). Katilas 2m aukščio cilindro formos, tad katilinėje užima mažai vietos, visa šiluma atiduodama šildomam paviršiui. Tai leidžia lengvai išlaikyti slėgio skirtumo poveikį katilo sienelėms, todėl pratęsiamas katilo ilgaamžiškumas. Katile įdiegtas unikalus kietojo kuro deginimo būdas, kai dega tik 10-20 cm aukščio viršutinis kuro sluoksnis, o ne visa kūrykloje esanti įkrova. Todėl dingus cirkuliacijai karšto vandens temperatūra pakyla tik 12-16C virš traukos reguliatoriaus nustatytos temperatūros.

         Atidarius viršutines katilo dureles, teleskopinį oro paskirstymo mechanizmą pakelti į viršutinę padėtį ir užfiksuoti. Pridėti pilną pakurą malkų iki pat viršutinių durelių, galima uždėti ant viršaus smulkesnių, kad galėtų lengviau uždegti. Uždegus pakurą nuleisti teleskopinį oro padavimo mechanizmą ant ugnies, uždaryti dureles. Sudegus sluoksniui malkų, oro skirstytuvas leidžiasi žemyn ir visada laikosi ant degančių malkų  degimo židinyje. Oras, prieš patekdamas į degimo vietą, yra pašildomas oro pašildymo kameroje. Tai pagerina degimo kokybę. Oro skirstytuvas degimui reikalingą orą paskirsto degimo ir generacijos zonose, o liepsną nukreipia taip, kad ji kaitintų katilo sieneles. Ir pirminiam, ir antriniam degimui reikalingas oras sinchroniškai reguliuojamas automatiniu termoreguliatoriumi ±5°C tikslumu 30-90°C diapazone. Dėl to nesusidaro kondensatas net esant vėsiam grįžtamam vandens srautui ir  katilo sienelių visiškai nereikia valyti. Kadangi katile dega nedidelis malkų kiekis, degimas beveik nepereina į smilkimą, mažiau kaupiasi dervos. Skirstytuvo „lėkštė“ slinkdama cilindrine pakuros dalimi iš viršaus žemyn, kaskart nudegina susikaupusias dervas. Susikaupę pelenai netrukdo degimo procesui, todėl pelenus pakanka išvalyti 2-3 kartus per mėnesį. Katilo ekonomiškumas bei ilgaamžiškumas priklauso nuo dūmtraukio traukos. Visu pirma, dūmtraukio kanalo skerspjūvis neturi būti mažesnis už katilo dūmų nuvedimo kanalo skerspjūvį. Jeigu dūmtraukis nesandarus ar nepakankamo aukščio, katilo trauka susilpnėja ir jis veikia nepatenkinamai.

     Katilo galia valdoma termostatiniu oro traukos reguliatoriumi, todėl katilas visada veikia optimaliu režimu (pagal pastato šilumos nuostolius). Minimalus įkrovos degimo laikas - 7 val., maksimalus - 34 val. (priklausomai nuo lauko temperatūros ir kuro savybių).

Kieto kuro katilas žvakė


                     LIETUVOJE PAGAMINTI KIETO KURO KATILAI  „ANTARA“

  Šių katilų sienelės, kontaktuojančios su liepsna, pagamintos iš 6mm. storio plieno. Jie gali būti kūrenami bet kokia kuro rūšimi. Naudingumo koeficientas vidutiniškai 75%.Vidutinė kuro degimo trukmė iki 8 val. Siūloma kelių modelių katilai:

  Modelis K

Katilo konstrukcija yra dviejų vertimų. Jo eksploatacijai reikia geros kamino traukos. Katilo viršutinėje dalyje ir šone yra išvalymo angos. Gali būti kūrenamas pjuvenų, durpių briketais, anglimis. Mediena pageidautina sausesnė. Šio modelio katilai gaminami nuo 16 iki 50 kW galingumo.

Modelis M

Šio tipo katilai skirti naudoti tada, kai nėra ypač gera kamino trauka. Galima kūrenti drėgnesne mediena, bet kondensatas nesikaupia. Šiame katile nėra šoninio valymo. Katilai gaminami nuo 16 iki 50kW galingumo

Modelis MT

 Šio modelio katilas yra tik vieno vertimo. Naudojami tada, kai kamino trauka prasta. Be to, šio modelio katilą galima kūrenti ir drėgnesnėmis malkomis. Šie katilai gaminami nuo 6 kW galingumo , tad juos galima statyti  norint apšildyti ir mažas patalpas.

Modelis K

 Tai didelio galingumo šildymo katilas (gaminami nuo 60 iki150kW ). Jo konstrukcija yra trijų vertimų. Šio katilo eksploatacijai reikia geros kamino traukos. Kūrenimui pageidautina sausesnė mediena. Nuo 80 kW galios katilams montuojamas ventiliatorius, kad palaikytų stabilų kuro degimą. Išvalymo angos yra ir viršuje, ir šone


Kieto kuro ketiniai katilai Protherm DLO

Pats seniausias šilumos šaltinis, kurį daugybę amžių naudojo žmonės yra mediena. Laikui bėgant, žmonija išmoko išgauti ir deginti anglį. Nuo tada žmonės ieško būdų, kaip efektyviau panaudoti šį kurą šilumai gauti. Mediena ir anglis kaip kuro šaltinis neprarado savo reikšmės ir šiais laikais, todėl nemažai žmonių renkasi šį šilumos šaltinį. Dėl šios priežasties firma ,,Protherm“ sukūrė kieto kuro katilų seriją ,,Bebras“. Šie katilai pasižymi paprastu aptarnavimu, aukštu naudingo veikimo koeficientu ir didele degimo kamera. Protherm katilus Bebras galima naudoti tiek senose, tiek ir naujose šildymo sistemose.

Katilai Bebras gali būti kūrenami malkomis arba anglimis. Kūrenant anglimis, gaunamas didesnis katilo naudingumas. Tuo atveju, jei naudojate malkas, optimalus degimas gaunamas deginant 100-105 mm. diametro malkas.

Reguliavimas

Degimo intensyvumas, o tuo pačiu ir katilo galia reguliuojama mechaniniu oro padavimo reguliatoriumi. Šis reguliatorius grandinėle yra sujungtas su oro padavimo sklende ir reguliuoja jos atidarymo lygį, o nuo to priklauso degimo intensyvumas. Oro padavimo reguliatorius yra ant katilo viršutinio dangčio, todėl yra apsaugotas nuo karščio poveikio, kai atidaromos katilo durys.

Didesnis komfortas

Šiuo metu nemažai žmonių ieško pigesnio šildymo būdo nei dujinis šildymas. Tokiu atveju šildymo sistema, turinti dujinį ir kieto kuro katilą, yra idealus sprendimas. Pagrinde yra naudojamas kieto kuro katilas, bet, kai yra didesnis šilumos poreikis, gali būti įjungiamas dujinis katilas. Visi Protherm dujiniai ir elektriniai katilai numatyti dirbti kartu su kieto kuro katilais. Naudojant papildomus reguliatorius, galima sumontuoti tokią šildymo sistemą, kurioje automatiškai dirbtų dujinis ir kieto kuro katilai.

Saugi eksploatacija

Uždarose šildymo sistemose rekomenduojama montuoti avarinio aušinimo vožtuvą. Šis vožtuvas paduos į šildymo sistemą šaltą vandenį, jei temperatūra katile pasieks 110° C.

Ketinis šilumokaitis

Katilo šilumokaičio gamybai naudojama GG20 ketaus liejimo technologija, kuri užtikrina, kad šiluma pasiskirsto ypač vienodai po visą katilo korpusą. Dėl šios priežasties padidėka katilo atsparumas korozijai ir staigiems šilumos pokyčiams. Katilo dūmtraukio pajungimas išvestas horizontaliai, todėl padidėja katilo šilumokaičio naudingas plotas. Šio techninio sprendimo rezultatas yra labai aukštas, lyginant su analogiškais katilais, naudingumo koeficientas. Katilo konstrukcija leidžia nesunkiai pakeisti katilo ketinio korpuso vidurines sekcijas. Katilo degimo kamerą ir dūmtraukio kanalą galima valyti per kuro užkrovimo duris. Didelis katilo privalumas yra tas, kad galima deginti dideles malkas.

Naudingumo koeficientas

Aukštą naudingumo koeficientą sąlygoja ne tik katilo konstrukcija ir gera šilumos izoliacija, bet ir kuro kokybė bei jo matmenys. Naudojant drėgną medieną, žymi šilumos dalis yra naudojama vandeniui išgarinti, o tai labai blogina visas katilo technines charakteristikas.


Plieniniai radiatoriai  Termolux

       Uždaroji akcinė bendrovė „Termolizė“ orientuojasi į rinkos naujoves, aukšto technologinio lygio gaminius, todėl renkasi tik aukšto lygio partnerius ir tiekėjus, gerai žinomus Europoje bei pasaulyje, skiriančius daug dėmesio savo gaminių asortimentui, jų techniniams duomenims, griežtai kokybės kontrolei, garantijoms bei klientų aptarnavimui. Įrengiant naują ar renovuojant senąją šildymo sistemą svarbu pasirinkti kokybiškus radiatorius, padėsiančius užtikrinti ne tik geresnę šilumos sklaidą, bet ir suteiksiančius patalpai patrauklesnį estetinį vaizdą. Tad klientams siūlome Didžiosios Britanijos koncerno „Caradon“ aukščiausios kokybės radiatorius „Termolux“, jau spėjusius tapti žinomais ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.Gaminant radiatorius „Termolux“ pritaikomi pažangiausi gamybos metodai bei naujausia įranga. Tai leidžia rinkai pasiūlyti produkciją, ne minimaliai atitinkančią jai keliamus kokybės reikalavimus, bet gerokai juos pralenkiančią. Pavyzdžiui, pagal EN 442 standarto reikalavimus radiatoriai turi išlaikyti drėgnumo testą, kurio metu 100 valandų jie veikiami drėgme. Radiatoriai „Termolux“ buvo išbandyti net 250 valandų drėgmės poveikio testu, kurį sėkmingai išlaikė. Siekiant užtikrinti geriausius sandarumo duomenis bei užtikrinti minimalią nuotėkio galimybę, radiatorių suvirinimo siūlių tvirtumas išbandomas 13 barų slėgyje.

      Radiatoriai „Termolux“ gaminami iš šaltai valcuoto lakštinio plieno, o prieš padengiant dažų sluoksniu jų paviršius apdorojamas specialiu būdu. Radiatoriai dažomi dviem sluoksniais – visų pirma padengiami aplinkos neteršiančiu gruntu, o paskui dengiami elektrostatiniais milteliais. Dėl šios dažymo technologijos gaminio paviršius tampa itin atsparus ir blizgus. Radiatoriai dažomi RAL 9017 spalva, kuri laikoma pačia populiariausia tarp Europos architektų ir statybininkų. Taip pat svarbu paminėti, kad radiatorių „Termolux“ danga yra 15–30 proc. storesnė nei daugumos kitų konkuruojančių įmonių produktų.

        Siūlome didelį plieninių radiatorių „Termolux“ matmenų ir galingumų asortimentą (daugiau kaip 400 pozicijų : viengubų, dvigubų; apatinio ir šoninio pajungimo) .Dar vienas šių radiatorių pranašumas tas, kad sistema neinertiška, ją lengva valdyti ir optimizuoti vandens kiekį šildymo prietaisuose. Šio tipo radiatoriuose esančio vandens kiekio nei per daug, nei per mažai. Lyginant skirtingus šildymo įrenginius (grindinį, konvekcinį, ketinius radiatorius, spindulinius šildytuvus ir kt.) šie plieniniai radiatoriai dažnai išskiriami kaip optimalus sprendimas.

        Neseniai Baltijos rinkai pristatyti 44 tipo 200 ir 300 mm aukščio radiatoriai  vertinami itin palankiai. Projektuojant pastatus, vis dažniau pasirenkami grindis siekiantys langai, kurių nenorima užgožti dideliais radiatoriais. Taigi gamintojo pasiūlyti nedidelių matmenų radiatoriai leidžia lengvai išspręsti šią problemą. Šie radiatoriai gali tapti puikia konvekcinio šildymo pamaina ir sutaupyti net 50–60 proc. skiriamų investicijų.  150 mm aukščio „Termolux“ radiatoriai -  patys žemiausi rinkoje egzistuojantys radiatoriai. Tai puiki galimybė juos naudoti vietoj brangiai kainuojančių konvektorių ten, kur negalima sumontuoti standartinių aukščių radiatorių. Siūlomi 550 mm aukščio radiatoriai pritaikyti specialiai šildymo sistemoms renovuoti, nes jie puikiai atitinka senųjų ketinių radiatorių matmenis.

       Radiatoriams „Termolux“ suteikiama dešimties metų garantija.

      Plieniniai radiatoriai „Termolux“ – patrauklus estetinis vaizdas, mažesnės šildymo išlaidos, prieinama kaina ir itin gera kokybė.


                                          Cirkuliaciniai siurbliai

   Cirkuliaciniai siurbliai yra skirti šildymo sistemai. Karštas vanduo nuo katilo į šildymo prietaisus teka vamzdžiais , kurie sudaro uždarą ratą. Cirkuliaciniai siurbliai priverčia vandenį tolygiai judėti šildymo sistema ir efektyviai tiekti šilumą visiems sistemoje sumontuotiems šildymo prietaisams. Renkantis siurblį būtina atsižvelgti į jo galingumą ,vandens kėlimo aukštį, vamzdžių diametrą, radiatorių kiekį , grindinį šildymą. Paprastai cirkuliaciniai siurbliai būna trijų galingumų.

    Galite rinktis įvairių gamintojų cirkuliacinius siurblius:

Wilo – Star – pagaminti Vokietijoje, aukštos kokybės, patikimi.

Thermomag – vokiška kokybė už prieinamą kainą.

OMIS - tai lenkų kompanijos „Omnigena“ cirkuliacinis siurblys. Šie siurbliai užtikrina aukščiausio lygio komfortą, yra užsirekomendavę ilgalaikiškumą ir  populiarumą Lietuvoje dėl savo nedidelių gabaritų ir svorio bei didelio galingumo.

PEDROLLO – pagaminti Italijoje, patikimi, kokybiški. Prieinama kaina.

PASTABA: Dažnai ne visi siurblių naudotojai žino, kad siurblį reikia nuorinti . Nuorinimą būtina atlikti kiekvieną kartą, kai sistema užpildoma vandeniu.


                            NAUJOS KARTOS VAMZDŽIAI

FIBER BASALT PLUS – unikalūs trijų sluoksnių polipropileno vamzdžiai, sustiprinti bazalto pluoštu. Tai daugiau nei trejų metų tyrimų ir daugiatūkstantinių tyrimų rezultatas. FIBER BASALT PLUS paslaptis – tai naudojamos naujos kartos medžiagos PP-RCT ir bazalto pluoštas. Bazalto pluoštas gaminamas iš ypač plonų tam tikros sudėties bazalto mineralo lydinio gijų. Jos pasižymi ypatingu stiprumu ir lankstumu, tad   plačiai taikomos įvairiose pramonės srityse. Bazalto pluoštas savo savybėmis gerokai viršija stiklo pluoštą  (E-Glass). Pavyzdžiui, jo stiprumas tempiant yra 20 % didesnis. Bazalto pluošto gamyba yra labai ekologiška – dėl mažo  energijos suvartojimo ir dėl to, kad yra 100% perdirbamas. PP-RCT– naujos kartos polipropilenas. Jis užtikrina ilgalaikę ir patikimą eksploataciją netgi pačiomis sunkiausiomis taikymo sąlygomis temperatūros bei slėgio atžvilgiu. Todėl atsiranda net 50% didesnis vamzdžių atsparumas slėgiui,  esant temperatūrai net iki 90*C. Be to, yra aukštesnis ilgalaikis visos sistemos  patikimumas, galimybė naudoti mažesnius diametrus  ir patogesnis darbas su vamzdžiais.

Kokiais pranašumais pasižymi naujieji vamzdžiai FIBER BASALT PLUS?

 Šių vamzdžių tvirtumas pelnytai lyginamas su uola. Jis tinka šilto ir šalto vandens šildymo bei vandentiekio sistemoms. Jų charakteristika garantuoja saugios ir ilgaamžiškos eksploatacijos užtikrinimą net pačiomis sunkiausiomis taikymo sąlygomis. Čekiška kokybė – bandant atsparumą spaudimui, išmatuotos vertės gerokai viršija standartų reikalavimus – bei ilgaamžiškumas ( 50 metų) bet kokiai taikymo sričiai!


                                  Atmos katilų granuliniai degikliai

ATMOS degiklis A25 skirtas kūrenti katilą kokybiškomis, be žievės medžio granulėmis (minkšta mediena), kurių diametras 6 – 8 mm., ilgis 10 – 25mm. Degiklyje esanti spiralė granules uždega automatiškai. Ir katilas, ir degiklis dirba pilna galia . Jo naudingumo koeficientas aukštesnis negu naudojant kitos rūšies kurą ar katilą be degiklio. Naudojant degiklį didėja katilo eksploatacinis  ilgaamžiškumas , valyti reikia rečiau.

Valdymo pultas – elektroninė sistema ACO7X (ACO7), kuri valdo padavimo konvejerį ir dvi spirales (uždegimo ir ventiliatoriaus). Jo pasirinkimas priklauso nuo katilo modelio ir šildymo sistemos. Elektronika apsaugota katile esančiu apsauginiu termostatu, ant konvejerio įmontuotu apsauginiu termostatu, jutikliu, kuris reguliuoja ventiliatoriaus apsisukimus ir fotokamera , kuri seka degimo procesą. Šių įrenginių rodmenys yra perduodami į elektroninį reguliavimo ekraną.

  Pagrindinės degiklio funkcijos:

       Galimybė naudoti 2 rezervinius išėjimus R ir R2 katile.

Granulinio degiklio naudojimo paprastame standartiniame katile privalumai:

 


                                                            Grindinis šildymas

Grindų šildymo atveju apie 50% šilumos į kambarį pereina šilumos spinduliavimo būdu. Šildomasis paviršius apima visas grindis, todėl šiluma patalpoje pasiskirsto vienodai. Grindų šildymo sistemą galima prijungti prie įvairių šilumos tiekėjų: katilų, rajono šilumos tinklų tiesiogiai arba per šilumokaičius, saulės energijos panaudojimo sistemų, šilumos tiekimo siurblių. Grindinis šildymas gali būti įrengiamas bet kurios konstrukcijos grindims: medinėms, betoninėms, parketui bei įvairioms jų dangoms. Grindų šildymo vamzdžiai tiekia šilumą grindims per savo paviršių. Todėl grindų šildymo vamzdžių matmenys yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso šilumos apykaitos paviršiaus plotas. Sumažinus vamzdžių matmenis, atitinkamai turi būti padidinta tiekiamo termofikacinio vandens temperatūra, norint užtikrinti tą patį energijos kiekio perdavimą. Kitas būdas- sumažinti atstumą tarp vamzdžių, tokiu būdu pasididinant bendrą vamzdžio ilgį. Reikia įvertinti, kad nuo vamzdžio ilgio priklauso slėgio kritimas sistemoje, kurio cirkuliacinis siurblys gali ir neįveikti. Jeigu atstumas tarp vamzdžių per didelis, temperatūra grindyse bus paskirstoma netolygiai. Grindys bus šiltos virš vamzdžių, bet šaltos tarp jų. Tas pats bus, jei vamzdžiai bus pakloti per arti betoninių grindų paviršiaus. Tolygi paviršiaus temperatūra užtikrinama, jei vamzdžio skersmuo 15-20mm., atstumas tarp vamzdžių 250-300mm., paklojimo gylis 30-90mm. (betone). Betoninėse grindyse paviršiaus temperatūra pasiskirsto tolygiau, jei vamzdžiai klojami giliau, tačiau dėl to padidėja šilumos reguliavimo reakcijos laikas. Grindų šildymo vamzdžius patartina kloti arčiau viens kito šaltosiose zonose. Dažniausiai šios zonos yra prie didelių langų, stumdomų durų ir panašiai. Tokiose zonose atstumas tarp vamzdžių- 50-100mm. Padavimo vamzdį rekomenduojama kloti prie išorinės sienos, o toliau pagal atitinkamą schemą išvedžiojami vamzdžiai visame grindų plote.

Galimos trys tipinės vamzdžių išdėstymo schemos:

  1. Vienguba lygiagreti vamzdžių išdėstymo schema. Naudojant šią schemą grindų paviršiaus temperatūra nėra tolygiai pasiskirsčiusi per visą grindų plotą.
  2. Spiralinio išdėstymo schema. Vamzdžiai klojami spirale nuo vidurio, patogu padavimo ir grįžimo vamzdžius tiesti tuo pačiu metu. Ši schema užtikrina optimalų šilumos pasiskirstymą per grindis, nes padavimo ir grįžimo vamzdžiai eina vienas greta kito.
  3. Dviguba lygiagretaus išdėstymo schema. Pirmiausia dvigubu atstumu klojamas padavimo vamzdis, pabaigoje jis sulenkiamas 180* kampu ir grįžtamasis vamzdis klojamas tarpuose tarp padavimo padavimo vamzdžių taip, kad sekcijos pakaitomis turėtų po vieną šaltąją ir karštąją vamzdyno dalį.

 

Atstumas tarp vamzdžių cm

Vamzdžio sąnaudos m/kv.m

10

10,00

15

6,70

20

5,00

25

4,00

30

3,35

35

2,85

40

2,50

Tiekiamo vandens temperatūra

30-55° C

Vieno žiedo maksimalus ilgis

100m.

Tiekiamos ir grįžtamos temperatūrų skirtumas

Mažiau nei 10 ° C

Grindų temperatūra gyvenamose patalpose

Ne daugiau 29 ° C

Grindų temperatūra sanitariniuose mazguose

Ne daugiau 33 ° C

Grindų temperatūra prie išorinių sienų

Ne daugiau35° C

 

                                            Grindinio šildymo sistemų įrengimas

                                                             Betoninės grindys

Įrengiant grindų šildymą betoninėse konstrukcijose virš 15-20mm. Skersmens vamzdžių turi būti mažiausiai 30 mm. betono sluoksnis. Taip pat svarbu, kad po vamzdžiais būtų tam tikras betono sluoksnis, kuris neleidžia vamzdžiui plėstis. Tam ant termoizoliacinės plokštės sudaromas armatūrinis tinklelis, prie jo rišamas vamzdis ir konstrukcija pakeliama 1-2 cm., pakišant po tinkleliu atramėles. Betonas yra geras šilumos laidininkas, todėl šildymui galima naudoti žemesnės, apie 30-35°C temperatūros termofikacinį vandenį. Įšilusi betono masė sušildo patalpos orą, tačiau dalis šilumos patenka į apačioje esančią patalpą. Tai dažniausia yra nepageidautina, todėl grindų konstrukcijose tarp perdangos ir betono sluoksnio montuojama šilumos izoliacija. Dažniausiai naudojama termoizoliacinė medžiaga yra polistirolo plokštės, rečiau – akmens vata. Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros vienodos, rekomenduojama kloti 3 cm. storio polistirolo termoizoliacinį sluoksnį. Esant temperatūrų skirtumui 5°C, izoliacinio sluoksnio storis turėtų būti apie 5 cm. o jei temperatūrų skirtumas tarp patalpų yra 10 ir daugiau laipsnių, izoliacijos sluoksnio storis turėtų būti ne mažesnis kaip 10 cm. Jei grindų pagrindą norima izoliuoti nuo drėgmės, tai prieš klojant šiluminę izoliaciją, reikia pakloti hidroizoliacinį sluoksnį, dažniausiai iš polietileno plėvelės. Betonas šildomas plečiasi, remiasi į sienas ir pertvaras, o tai pavojinga pastato konstrukcijoms, ardomos grindys, todėl būtina įrengti temperatūrines siūles. Temperatūrinės plėtimosi siūlės pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui naudojamos izoliacinės medžiagos, dažniausiai pūsto polietileno juostos, kurių storis apie 1cm. Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės įrengimo negali būti didesnis nei 30 kvadratinių metrų. Taip pat skersinės temperatūrinės siūlės įrengiamos, jei vienas patalpos matmenų yra didesnis nei 8m., arba jei patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1. Vamzdžiai  prieš betonavimą turėtų būti išbandyti ir juose paliktas darbinis vandens slėgis, o ties temperatūrinėmis siūlėmis įvertas į 1 metro ilgio gofruotą vamzdį. Betonavimo darbai atliekami tik išbandžius sistemą slėgimu 1,5 karto didesniu už darbinį slėgį. Betonavimo metu vamzdžiuose turi būti darbinis vandens slėgis. Prieš pradedant eksploatuoti šildomas grindis, reikia jas įkaitinti ir ataušinti. Įkaitinimas pradedamas maždaug 20 dienų po betonavimo, kai betonas yra visiškai sukietėjęs. Įkaitinimą rekomenduojama pradėti nuo 25°C vandens temperatūros, pakeliant ją iki projektinės ne daugiau kaip 5°C per parą. Maksimali darbinė temperatūra išlaikoma 4 paras ir atliekamas betono aušinimas, mažinant vandens temperatūrą 5°C per parą. Grindų dangą galima kloti kai grindų paviršius yra atvėsęs iki 20°C temperatūros.

 

                                            Medinės grindys

Medis yra gana blogas šilumos laidininkas, todėl vandens temperatūra šildymo kontūre būna 10-15°C didesnė nei grindų maksimali temperatūra ir, priklausomai nuo grindų storio gali viršyti 50°C . Vamzdžiai klojami tiesiog po grindimis specialiose šilumos paskirstymo plokštėse. Dauguma tokių plokščių yra gaminama iš aliuminio lakštų su suformuotais grioveliais vamzdžiui tvirtinti. Naudojant šilumos paskirstymo plokštes, atstumas tarp šildymo kontūro vamzdžių būna 200-300mm. ribose. Parketinę grindų dangą tikslingiau klijuoti ant išlyginto betono, nes parketlentės virš paskirstymo plokščių ilgainiui suyra dėl temperatūrinių deformacijų. Šiuo atveju temperatūrines plėtimosi siūles įrengti privalu. Šilumos paskirstymo plokštėmis reikia uždengti kuo didesnį grindų plotą (70-90proc.) Tarpas tarp plokščių išilgine kryptimi 10-100mm. Šilumos paskirstymo plokštės tvirtinamos pire lentų prikaltų skersai ant gulekšnių arba ant specialioje grindų plokštėje, į kurios griovelius jos įspaudžiamos. Kas antras šilumos paskirstymo plokštės kraštas turi būti tvirtinamas prie lentų ar plokštės. Tarp grindų dangos ir šilumos paskirstymo plokštės negali būti jokių izoliacinių medžiagų ar oro tarpų. Įrengiant medines šildomas grindis temperatūrinių plėtimosi siūlių įrengti nereikia.


           Akumuliacinės talpos

Akumuliacinės talpos paskirtis šilumos pertekliui sukaupti, o esant šilumos poreikio trūkumui- atiduoti ją į šildymo sistemą. Akumuliacinių talpų įjungimas į šildymo sistemas leidžia visiškai išnaudoti katilo nominalinį galingumą, suretinti kuro įkrovimų į katilą dažnumą, o tuo pačiu pasiekti tolygų patalpų šildymą. Akumuliacinę talpą sudaro plieninis indas, apšiltintas mineralinės vatos sluoksniu ir apgaubtas plieniniu arba odiniu apvalkalu. Akumuliacinėje talpoje sukauptas energijos kiekis priklauso nuo vandens kiekio ir temperatūros talpoje. Paprastai talpą galima įkaitinti iki 85°C, o šildymui galima naudoti ir 30-40°C vandenį. Geriausiai šiluminės talpos išnaudojamos grindų šildymui, kur ir 30°C vanduo dar efektyviai šildo.

Praktikoje priimta akumuliacinės talpos tūrį nustatyti pagal katilo išvystomą nominalinį galingumą: vienam katilo galios kilovatui skiriama 25-50 litrų talpos dydis. Tokiu būdu 200 kvadratinių metrų pastatui apšildyti galima panaudoti 500-1000 litrų talpos akumuliacines talpas.

Jei katilinėje įrengiama akumuliacinė talpa, tai kieto kuro katilo galia turi būti 1,3-1,6 karto didesnė už šildymui reikalingą galią. Nereikia užmiršti, kad reikiamas katilo galingumas nustatomas atsižvelgiant į šalčiausias metų dienų temperatūras, o tokių dienų metuose būna vos kelios. Visas kitas šildymo sezono dienas puikiausiai galima panaudoti šilumai kaupti akumuliacinėse talpose.


Šildymo sistemų temperatūrinis reguliavimas

Paprasčiausiai šilumos atidavimą į patalpą galima reguliuoti naudojant termostatus. Radiatorinį termostatą sudaro termostatinis ventilis ir termostatinė galva. Termostatiniai ventiliai pagal savo formą ir prijungimo antgalių išdėstymą gali būti: tiesūs, kampiniai, ašiniai, ir kt. Tai įgalina atlikti visus galimus radiatorių prijungimo būdus: atvirai, iš sienos ir grindų. Termostatinės galvos pagrindinė dalis yra skystinis arba dujinis daviklis (termostatas), kurio viduje sumontuota membrana, valdanti termostatinio ventilio vožtuvą, o šis reguliuoja šilto vandens kiekį patenkantį į radiatorių. Termostatinių galvų padėtis nurodoma skaičiais ir simboliais. Skaičiai nurodo tik kambario temperatūrų reguliavimo diapazoną, nustatytą gamintojo. Temperatūrų diapazoną galima keisti galvoje paslėptu nustatymo mechanizmu. Nustatymo eiga nurodoma galvos pase. Pagal ES standartus gaminamų termostatų temperatūrinė skalė sudaryta taip, kad radiatoriaus termostatas užsidaro esant daviklio temperatūrai 2 °C aukštesnei, negu rodo temperatūros skalė. Termostatus patartina montuoti prie kiekvieno mažos vandens talpos radiatoriaus. Jei šildymo sistemoje yra seni, didelės talpos ketiniai radiatoriai, termostatai sustabdo šilumnešio tekėjimą į juos, tačiau, dėl didelio vandens kiekio radiatoriuose, patalpos temperatūra dar kurį laiką kyla. Tai nereiškia, kad termostatai sugedę ir juos reikia keisti. Sumontuoto termostato ašis turi būti horizontali.


Vamzdynų techninė izoliacija

Techninė vamzdynų izoliacija atliekama karšto ir šalto vandens linijų, šildymo, nuotekų vamzdynų, ventiliacijos kanalų, rezervuarų, kaminų ar santechninės įrangos apsaugai. Paprastai techninė izoliacija atlieka šiluminės, antikondensacinės, priešgaisrinės ir garso apsaugos funkcijas. Plačiausiai naudojamos mineralinės kilmės izoliacinės medžiagos: akmens, šlako, stiklo mineralinės vatos, kurios yra mažo šiluminio laidumo, nedegios ir lengvos. Vamzdynų techninei izoliacijai naudojamos ruloninės mineralinės izoliacinės medžiagos arba jų vienetiniai gaminiai( vamzdiniai kevalai, segmentai, juostos). Izoliacijos danga apsaugo izoliacinę medžiagą nuo mechaninio suardymo ir drėgmės prasiskverbimo į ją. Mineralinės medžiagos dažniausiai dengiamos aliuminio folija, stiklo audiniu, veltininiu stiklo audiniu, plastikinėmis ar metalinėmis dangomis. Izoliuojamą paviršių tikslinga padengti antikorozine danga – specialiais gruntais ar dažais, bituminiu gruntu, maišiniu audiniu, epoksidine emale ar kitomis medžiagomis, priklausomai nuo izoliuojamo paviršiaus temperatūros ir aplinkos. Pagrindinio izoliacinio sluoksnio medžiagos dažnai neatsparios apkrovoms, todėl jos gali būti armuojamos. Armavimui geriausiai tinka plieninė viela, plieniniai tinkleliai, padengti antikorozone danga. Įvairios izoliacinės dangos sujungiamos ir tvirtinamos sraigtais, plieninėmis ar aliuminėmis juostomis, o kai kada ir sintetiniais klijais. Izoliacijos sluoksnis dažnai padengiamas apsauginio plono plieno (apie 0,5mm. storio) lakštais. Siekiant išvengti kondensato susidarymo, vamzdžiai ir ortakiai dengiami izoliaciniais kevalais su armuota aliuminio folija, o visos siūlės sandarinamos lipniomis aliuminio folijos juostelėmis.